Rodos ką tik pirmą sykį suko kilometrus gimnazijos autobusiukas link Mickiemės, o šį rytą jau paskutinioji viešnagė Angoros ožkų ūkyje. Pažįstamos pievos, vingiuotas vieškelis padabintas mėlynomis lauko gėlių galvelėmis, žydras ir saulėtas dangus…ir lėtas pasaulis už miškelio. Kieme žąsų šeimyna besibardama gargena, varpelis prie vartų kviečia ožkeles pusryčių ir… pirmyn visos per lieptelį…čia tokia rutina, nors gal greičiau kasdienė malda, kad tik nenutrūktų ryšys tarp žmogaus ir gamtos. Taip kas rytą mus pasitinka šeimininkės.
Šiandien pažadėta audimo pamoka, tad kraustomės į dirbtuvių namelį, kur visos trumpam tapsime audėjėlėmis
Gražina kantriai ir ramiai aiškindama parodo kaip vyksta šis procesas. Tyliai dirbame…ir pavyksta, mus giria smagu…o tas laikas lyg kalnų upelis greitas. Sėdame paskutiniam pokalbiui. Pasiilgsime vieni kitų. Paskutiniai apsikabinimai ir dėkingumo pilnos akys. Už galimybę pabūti toli nuo šurmuliuojančio miesto, nuo greito pasaulio, ir dėl menkniekių stresuojančių žmonių.
Dėkojame Beatai, Gražinai, Laimutei bei vyriškoms ūkio sieloms (mielas Laurynos pastebėjimas)- už naujas patirtis, žinias, pamokas ir begalinį Jūsų visų gerumą. AČIŪ!
Projektas finansuojamas Panevėžio rajono savivaldybė – oficiali