Vasara – puikiausių renginių, įvairiausių kelionių, gražiausių susitikimų ir neišdildomų įspūdžių metas. Nenuostabu, atostogų laikas. Visa Lietuva lyg viena didžiulė automagistralė, kuria be perstojo zuja automobiliai gabendami gyventojus iš vieno krašto į kitą.
Toks džiugus sambūris rugpjūčio 17-ąją sujudino ir Raguvą, mūsų mielą miestelį. Tradicinė kraštiečių šventė ,,Kaip gera grįžti man tėviškėn“, kartu ir 523-asis miestelio gimtadienis, raguvius skatino tvarkyti ir gražinti aplinką, planuoti susitikimus ir kviesti svečius.
Šių metų kraštiečių šventės ,,Kaip gera grįžti man tėviškėn“ pagrindiniai rėmėjai – Panevėžio rajono savivaldybė ir Raguvos bendruomenė ,,Raguva kartu“. Bendruomenės ,,Raguva kartu“ įgyvendinamas projektas ,,Raguvos krašto tradicinių švenčių gyvybingumo išsaugojimas ir plėtra“ Nr. PANE-LEADER-6BV-33-5-2023/42VS PV-23-1-05719-PR001 remiamas Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.
Organizatoriai rūpinosi šventine aplinka, renginiais ir koncertine programa, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas – šv. Mišiomis, nes pagal tradiciją būtent per Žolinę raguviai rinkdavosi tėviškėn. Lankydavo mirusių giminaičių kapus, susitikdavo su giminaičiais, kaimynais ir bičiuliais. Draugėn suėję bendraudavo iki paryčių, vaišindavosi ir linksmindavosi. Smagu, kad šias tradicijas išsaugojome ir vis dar puoselėjame iki šiol.
Rugpjūčio 17-osios rytas žadėjo gerą dieną, saulė dosniai žarstė spindulius ir šildė. Aktyvaus gyvenimo mėgėjai nuo pat ryto rinkosi Raguvos gimnazijos sporto aikštyne ir Nevėžio upės pakrantėje, kur Raguvos seniūnijos sporto metodininkas Sigitas Žudys organizavo įvairias sporto varžybas ir aktyvius žaidimus. Prekybininkai ir amatininkai stebino produkcijos gausa, įvairove ir įdomiais meniškais gaminiais. Šeimos su vaikučiais džiaugėsi rajono Trečiojo amžiaus universiteto Raguvos fakulteto dovanotais „L.P.A. games“ žaidimais. Raguvos bendruomenės namuose vyko tradicinio amato meistrės Zitos Kumpelienės paroda ,,Ir prakalbo šiaudiniai sodai“ bei edukacinė programa, laukiama buvo ir bendruomenės narių išvirta tradicinė košė. Raguvos bendruomenės ,,Raguva kartu“ puokščių ir kompozicijų edukacija ,,Išlaisvink kūrybiškumą“ kvietė pasigaminti darbelius iš lauko žolynų, Raguvos gimnazisčių savanorių tapybos darbai papuošė miestelio centre stovintį seną pastatą. Skaniais kvapais svečius viliojo Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos Nevėžio padalinio kepėjų būrelio grūdinė košė ir charizmatiško kepėjo Audriaus šviežutėliai burgeriai. Didžiulėje miestelio aikštėje veiksmas virte virė.
Graži diena prisikvietė dar gražesnį vakarą. Po svečių linkėjimų ir sveikinimų prasidėjo puiki muzikinė programa. Skambėjo smagi šeimininkų tradicinės kapelos ,,Kukalis“ (vad. Viktorija Kiurienė) ir svečių iš Ukmergės rajono Siesikų kapelos „Vieversa“ (vad. Mindaugas Grainys) atliekama muzika. Klasikinio žanro mėgėjus džiuginio Laimos Česlauskaitės (sopranas) ir Ramūno Urbiečio (baritonas) dueto atliekami populiariosios klasikos kūriniai. Koncertą tęsė viešnios iš Radviliškio rajono Baisogalos kultūros centro (vadovė Neringa Bernadickienė) atlikdamos populiariosios estrados dainas. Danguje pasirodžius mėnulio pilnačiai scenoje įsižiebė ir suskambo dar viena, kitokia PILNATIS – Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro populiariosios muzikos grupė (vadovė Lina Kairytė). Raguvos kultūros centro solistė Rima Žudienė pratęsė įsisiūbavusį šokių vakarą, o paskutinį akcentą šventiniame koncerte pateikė grupė BIČIULIAI.
Tik po vidurnakčio mažame miestelyje lydimi mėnulio pilnaties į namus skirstėsi šventės dalyviai ir svečiai. O viską matęs ir girdėjęs šv. Florijonas liko saugoti nakties ramybės.
Sekmadienį Raguvos parapijos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyko tituliniai Žolinės atlaidai. Po jų nuskambėjo paskutinis šventės akordas – tenoro Edgaro Davidovičiaus koncertas ,,Akimirka“ (Raguvos bendruomenės dovana).
Dar vienas gražus ir šviesus savaitgalis iškeliavo nešinas vasaros prisiminimais.
Už paramą ir pagalbą organizatoriai nuoširdžiai dėkoja – UAB „Aibės prekyba“ direktoiui Kęstučiui Žilinskui, Jolantos Šeštokienės įmonei ir visiems geros valios žmonėms.
Nuotraukos Gintaro Lukoševičiaus
Straipsnio autorė Ina Kuodienė